"Karolinos boulingas" atvėrė duris 1997-ųjų metų gruodį. Klubas stengėsi pasiūlyti alternatyvą "pasyviam poilsiui" (gėrimais ir vaišėmis nukrautas stalas, nuobodžios užstalės kalbos, nesulaukiant komendanto ar įžūlesnio svečio žodžių: "Na, po stikliuką ir eime parūkyti", o po to ir vėl stalas, ir vėl "po stikliuką" ir vėl…). Tokio "poilsio" atsikandę vilniečiai pamėgo kitokią laisvalaikio formą, kurią galima pavadinti aukso viduriu tarp ne visiem pasiekiamo ar tinkamo profesionalaus sporto ir ...